2013 m. gegužės 4 d., šeštadienis

Silkės dienos - ne tik Olandijoje

Nevadinama žuvimi, sugaunama vandenynuose, jūrose ir net upėse jų gėrybė tinka ir kasdieniam, ir šventiniam stalui.
Silkė yra daugelio šalių, taip pat ir Lietuvos, gyventojų neatsiejama raciono dalis. Lietuviams silkės produktai - ne tik kasdienis maistas, bet ir kiekvienos didesnės šventės atributas.
Per adventą, Kūčias ir Kalėdas šios žuvies produktams skiriamas ypatingas dėmesys. Tai įrodė žuvies produktus gaminančios UAB “Kraitenė” užsakymu atliktas tyrimas.
Jo metu išaiškėjo, kad įvairiai paruoštą, marinuotą, sūdytą silkę vartoja apie 90 proc. visų Lietuvos gyventojų ir iš visų žuvų jos suvalgoma daugiausiai.
Išpopuliarino olandai
Nors šiuo metu silkė yra daugelio mėgstamas ir vertinamas produktas, pasirodo, kad net iki XV amžiaus ši žuvis buvo laikoma maistu, netinkamu save gerbiantiems žmonėms. Silkės nemėgo dėl nemalonaus jos kvapo bei kartaus skonio. Ši žuvis buvo elgetų ir vienuolių maistas. Karalius Liudvikas IX Šventasis siųsdavo silkę vietoj išmaldos raupsuotiesiems. Kadangi silkė tada buvo laikoma niekam tikusia žuvimi, didelio dėmesio jos apdorojimui niekas neskyrė.
Požiūrį į silkę visiškai pakeitė olandų žvejys Viljamas Jakobas Beikelsas. Būtent jam kilo išganinga mintis prieš sūdant silkes pašalinti jų žiaunas, dėl kurių iš tiesų ši žuvis dvokė ir buvo karti. Taip apdorotą silkę žvejys gražiais sluoksniais sudėjo į statines, kiekvieną sluoksnį tolygiai apibarstydamas druska. Nauju būdu apdorojęs silkę, V.J.Beikelsas pagamino tikrai skanią, maloniai kvepiančią riebią žuvį, kuri tiesiog tirpo burnoje. Pamažu sūdyta silkė buvo pradėta pardavinėti didžiuosiuose šalies miestuose ir netrukus tokį naują produktą vartojo visa Olandija.
Taip prasidėjo tikras silkių bumas, kuris nesibaigia iki šiol. Gandas apie olandišką silkę netruko pasklisti po visą Europą. “Elgetų maisto” paklausa didėjo neįtikėtinais tempais, tad apsukrūs olandų pirkliai nedelsdami puolė šią žuvį gaudyti ir pardavinėti. Buvo pastatytas ištisas “silkių laivynas”, kurio valtys bei laivai buvo pritaikyti būtent silkių gaudymui ir sūdymui. Silkių apdorojimo būdą olandai ilgai laikė paslaptyje. Neturėdami konkurentų jie diktavo kainas delikateso, be kurio tuo metu jau negalėjo apsieiti nė vieni karališkieji rūmai Europoje.
Antroji statinaitė - karalienei
Šiuo metu Olandijoje, Schefeningeno miestelyje kiekvienais metais gegužės pabaigoje yra švenčiama Silkės diena, kurios metu miestelio gyventojai ragauja pirmąją naujojo sezono silkę. Grįžus žvejų laivams iš jūros, sugauta šviežia silkė ruošiama šventei: tam tikru būdu išskrodžiama, išvaloma, silpnai pasūdoma ir sudedama į specialias statinaites.
Šventės metu pirmoji statinaitė su delikatesu - silpnai sūdyta silke - tradiciškai parduodama aukcione. Kartą už šią statinaitę buvo sumokėti net 26 tūkst. eurų. Antroji statinaitė su naujojo sezono silke kiekvienais metais dovanojama Olandijos karalienei. Na, o po visų šių ceremonijų likusi silkė parduodama miestelio gyventojams ir svečiams, taip pat išsiunčiama į visus Olandijos miestus, kuriuose ta proga organizuojami dideli silkių banketai.
Silkė visame pasaulyje taip paplito ir yra populiari dėl to, kad šios žuvies vandenyse yra labai daug, ją paprasta gaudyti, apdoroti bei saugoti. Egzistuoja daugybė silkės rūšių: Ramiojo vandenyno, norvegiška, islandiška, Atlanto, Juodosios jūros, Baltijos, Kaspijos jūros, Dunojaus ir kt. Kai kurios rūšys yra žinomos visiems, kai kurios laikomos egzotika. Gamyboje dažniausiai naudojamos vandenynų - Atlanto ir Ramiojo - silkės.
Saugo nuo aterosklerozės
Olandų žvejys pasauliui “padovanojo” ne tik skanią, bet ir naudingą žuvį. Maždaug 10 g svorio silkės gabaliuke yra nemažai baltymų (1,80 g) ir riebalų (1,95 g). Šie riebalai nėra paprasti - didžioji dauguma jų - tai polinesočiosios rūgštys (Omega-3), kurios mažina cholesterolio kiekį kraujyje ir apsaugo nuo aterosklerozės. Omega-3 rūgščių kiekiu silkė praktiškai nenusileidžia lašišai ar unguriui. Taip pat silkėje yra labai daug makro- ir mikroelementų: fosforo, kalcio, magnio, jodo, taip pat didelis kiekis seleno bei cinko.
Silkėje esančios naudingos medžiagos padeda organizmui kovoti su stresu, stiprina nervų sistemą ir tuo pačiu stabilizuoja bei gerina fizinę bei psichinę būklę, stiprina imunitetą, apsaugo ląsteles nuo kenksmingų oksidantų ir garantuoja pakankamą aprūpinimą jodu ir fluoru. Silpnai sūdytą silkę galima siūlyti nusilpusiems žmonėms, taip pat vaikams apetitui pagerinti, ligoniams su sutrikusia skysčių bei druskų apykaita. Silkę rekomenduojama valgyti kamuojant migrenai ar esant nuovargiui.

Silkė su kanapėmis

Jums reikės:silkės, tepamo varškės sūrelio su žolelėmis (įdealu būtų "Philadelphia"), burokėlio, kanapių sėklų, truputis degtinės, cinamono.

Burokėlį, geriausiai pailgą ir nelabai storą, suvyniokite į foliją ir iškepkite orkaitėje su kitu ten kepamu patiekalu. Tai galite padaryti dieną prieš. Taip pat iš anksto galite sausoje keptuvėje pakepinti kanapes, kol jos ims spragsėti. Tik nepamirškite jas pamaišyti, kad vienodai apkeptų. Be pakeptų kanapių patiekalas tikrai praras savo nuostabų skonį, tad šis punktas esminis.

Silkę išdarinėkite, nulupkite ir atskyrę nuo kaulų sudėkite į bet kokią lėkštę. Apšlakstykite degtine ir apiberkite cinamonu.

Keptą burokėlį supjaustykite apie 0,5 cm. griežinėliais. Ant viršaus uždėkite apie 1/2 a.š. varškės sūrelio, užberkite nemažai kanapių ir ant viršaus uždėkite juostelę silkės.

Pateikite su juoda duona.

Orginalus receptas būtų "Canape su silke ir kanapėmis" iš Grume restorano Kaune.

Tačiau daug greičiau ir paprasčiau padaryti tai be duoninio pagrindo. Tuo labiau, kad per vakarėlius dažnai nebelieka laiko tiems nuostabiems, stalą puošiančiais canape pagaminti. Bet jūsų valia rinktis. Jei darysite "Canape su silke ir kanapėmis" pagrindui naudokite tik juodą duoną, batonas čia ne prie ko. Duonos skrituliukai turėtų būti burokėlių skersmens. Tačiau canape patogiausia valgyti, kai ji yra vieno kąsnio dydžio. Jei pas jus burokėliai didesnio skersmens padalinkite juos pusiau, arba pateikite ne kaip canape, o kaip paprastą silkės užkandį.







0 komentarai (-ų):

Rašyti komentarą