2013 m. gegužės 13 d., pirmadienis

Linų, dilgėlių ir kanapių pluoštai

Get Adobe Flash player
Photo Gallery by QuickGallery.com

Mūsų protėviams, neįsivaizdavusiems savo buities be linų ir kanapių, tikriausiai kiltų nuostaba, kad linų, dilgėlių ar kanapių pluošto kuodelis gali virsti net tik siūlu, bet ir kietu baldu.
Tai joks stebuklas – vakariečiai jau gamina kanapinius krėslus ar linines plokštes. Šie, lietuviams nuo seno pažįstami augalai, Lietuvoje tarsi iš naujo atrandami.
Linų, dilgėlių ir kanapių pluoštai, kurie sutrumpintai vadinami LDK, – tebėra eksperimentų karuselėje. Ir nors šie pluoštai Lietuvoje kol kas auginami tik pavienių entuziastų, atsiranda ir kūrėjų, kurie mielai šias žaliavas paverstų ne tik patraukliais, bet ir aplinkos neteršiančiais buities daiktais, kurie pakeistų plastiką ir kitas sunkiai suyrančias medžiagas.
Vilniaus dailės akademijos (VDA) doktorantė, Kauno kolegijos Pramoninių technologijų ir dizaino katedros lektorė Inga Valentinienė bene pirmoji mūsų šalyje pasišovusi LDK pluoštus įauginti į lietuviškų baldų gamybą.
Natūralių žaliavų paieškos idėjomis ją užkrėtė VDA dėstytojas profesorius Jonas Venckūnas, kai ji nagrinėjo naujų technologijų įtaką baldų dizainui. Besigilinant į pasaulines tendencijas paaiškėjo, kad dizaineriai ir pramonė nukreipta būtent natūralumo link.
I.Valentinienė pradėjo domėtis, kas Lietuvoje gamina natūralumu pasižyminčias baldų žaliavas, bet jai teko nusivilti.
„Labai nustebau, kad tik Belgijoje radau iš linų pluošto gamintą plokštę. Parsivežiau ir pasitelkiau ją gamindama magistro darbą“, – pasakojo moteris.
Panoro gaminti patys
Pagaminusi kietų baldų komplektą iš gamyklinės linų plokštės, moteris nenustygo. Vienos Lietuvos medžio drožlių gamybos įmonių laboratorijų tyrė minėtos linų plokštės fizikines, mechanines savybes, jai talkino kolegos.
„Plokštės iš linų Belgijoje gaminamos jau gana seniai. Jos storis gana didelis, o pati plokštė – kur kas lengvesnė, nei tokio paties storio medžio drožlių plokštė. Linų plokštės savybės visiškai atitiko reikalavimus, keliamus baldų gamybai, tačiau pati plokštė kur kas natūralesnė, pluoštui surišti nenaudojamos tokios medžiagos kaip medžio drožlių plokščių gamyboje“, – dėstė Kauno kolegijos Pramoninių technologijų ir dizaino katedros vedėjas Giedrius Pilkis.
Tada kilo noras patiems pagaminti žaliavą baldams iš natūralių pluoštų. LDK pluoštų pritaikymas baldams ir kitiems interjero elementams tapo I.Valentinienės doktorantūros studijų sritimi.
Štampai nebūtų blogai
Kanapių, linų ir dilgėlių pluoštų savybės skiriasi juos auginant ir perdirbant. Pavyzdžiui, linus kur kas sunkiau užauginti nei kanapes, o perdirbti lengviausia dilgėles. Iš jų pagamintų produktų savybės irgi šiek tiek skiriasi. Kuris pluoštas geriausiai tinka baldams, kurią kultūrą auginti yra racionaliausia – dar tiksliai neišaiškinta, tai tebėra tyrimų objektas.
I.Valentinienės žiniomis, kanapių pluoštas yra ypač tvirtas, iš jo galima gaminti ne tik kėdes, bet ir kitų baldų kietąsias dalis.
„Kalbant apie ekologiškus baldus, labai svarbu, kad būtų kuo mažiau jungčių, furnitūros detalių, nes jų gamybai sunaudojama daug energijos išteklių. Todėl noriu, kad LDK pluoštų baldai būtų kuo vientisesnės formos. Tokie baldai dabar gaminami iš plastiko“, – palygino pašnekovė.
Dizainerės įsitikinimu, nebūtų blogai, jei LDK pluošto baldai būtų tiesiog štampuojami, kaip dabar daroma iš plastiko. Ekologiniu požiūriu, pasak jos, vienetinio gaminio vertė yra niekinė.
„Būtų fantastika, jei natūralios medžiagos galėtų pakeisti plastikus“, – pridūrė kaunietė. Mat iš LDK pluoštų gaminiai lengvai suyrantys arba nesunkiai perdirbami.







0 komentarai (-ų):

Rašyti komentarą