2012 m. gruodžio 4 d., antradienis

Už medieną ir šiaudus statyboje pranašesnės kanapės (Kauno diena)

Žymės:



Pluoštinės kanapės, be daugybės kitų pritaikymo sričių, laikomos itin naudinga, ekologiška statybine medžiaga. Pasaulyje statoma tūkstančiai kanapinių namų, Lietuvoje – pirmieji eksperimentai.

Įstatymas pakibęs ore

Daugelis lietuvių apie kanapes žino tik tiek, kad draudžiama jas auginti, nes iš jų gaminami kvaišalai. Vis dėlto pluoštinės kanapės nėra narkotinė žaliava. Kultūrinių kanapių auginimas Lietuvoje, vienintelėje iš visų ES šalių, šiandien draudžiamas Narkotinių ir psichotropinių medžiagų kontrolės įstatymu. ES reglamentai sėjamąsias kanapes, kuriose narkotine medžiaga laikomo terahidrokanabinolio (THC) kiekis neviršija 0,2 proc., laiko žemės ūkio augalais, už jų auginimą skiriamos tiesioginės išmokos.
ES reglamentai tiesiogiai galioja ir Lietuvoje, jie turi viršenybę nacionalinių teisės aktų atžvilgiu. Todėl draudžiama bausti Lietuvos ūkininkus už šių kanapių auginimą. Lietuvoje vis daugėja kanapių auginimo entuziastų, bet tiesioginių išmokų mūsų ūkininkai negauna.
Žemės ūkio ministerijos Augalininkystės skyriaus vyriausioji specialistė Virginija Vingrienė pasakojo, kad įstatymo projektas, susijęs su pluoštinių kanapių auginimo legalizavimu, praėjusią vasarą eilinį kartą pateiktas svarstyti Seimui – kelis kartus valdžios atstovai jų auginimo neįteisino, tačiau ir dabar tai daryti neskubama.
Įstatymo projektą ketinta svarstyti viename plenarinių posėdžių, bet po to, tikslinant darbotvarkę, šis klausimas buvo išbrauktas. „Nežinau, koks tolesnis šio įstatymo projekto likimas, ar jis bus svarstomas dar šios, ar jau kitos kadencijos Seime“, – svarstė V.Vingrienė. Jos žiniomis, šiemet Lietuvoje buvo pasėta ir deklaruota 160 ha pluoštinių kanapių, tai yra beveik tris kartus daugiau nei pernai.

Statybai – mažiausiai investicijų

Dauguma mūsų šalyje užaugintų kanapių panaudojama statybinėms medžiagoms gaminti arba biokurui, taip pat iš sėklų spaudžiamas aliejus.
Baltijos pluoštinių kultūrų augintojų ir perdirbėjų asociacijos atstovas Edgaras Babanovas patikino, kad kanapių panaudojimo spektras itin platus, net automobilių kėbulai bus gaminami iš jų pluošto. Lietuvoje šią kultūrą kol kas yra lengviausia pritaikyti būtent statybai. Mat reikia mažiausiai investicijų, nes užtenka pirminio kanapių perdirbimo – atskirti spalius nuo pluošto ir susmulkinti. Spaliai naudojami įvairių dydžių statybinių blokelių gamybai, iš pluošto gali būti pagaminta apšiltinimo vata.
Užsienyje, pavyzdžiui, Prancūzijoje, kanapinių namų statyba jau yra masinė, o statybiniai blokeliai gaminami fabrikuose. Statybos pagrindas – vadinamasis kanapinis betonas. Tai spaliai (sumedėjusio stiebo šapeliai, atsiskyrę nuo pluošto) sumaišyti su rišamąja medžiaga, dažniausiai tam naudojamos kalkės.
Statybai gali būti gaminami blokeliai. Kitas būdas – kanapinį betoną pilti tiesiai į karkasą, panašiai kaip liejant pamatus.
„Kanapės savyje turi labai daug celiuliozės, jos nesunkiai sukimba“, – patikino E.Babanovas. Pasak jo, kalkių galima dėti įvairiai, priklausomai nuo paskirties. Pavyzdžiui, apdailai, dekoratyviniam tinkui reikia šiek tiek daugiau. Norint, kad būtų gera šiluminė varža, dedama mažiau.
E.Babanovas patikino, kad statyti kanapinius namus nesudėtinga, tai gali daryti ir savamoksliai. Pavyzdžiui, ūkininkas gali pasėti hektarą kanapių, o rudenį jau turėti žaliavos 160 kv. m ploto namo statybai. „Vienintelis rūpestis – pasirūpinti technika pirminiam kanapių perdirbimui. Stakles galima pasigaminti pačiam“, – įsitikinęs E.Babanovas.

Surišti naudoja ir molį


Šakių rajone gyvenantis, žaliomis idėjomis užsikrėtęs Egidijus Zėringis nusprendė sukurti optimalų kanapinį blokelį Lietuvos klimato sąlygoms.
Kanapių pluosto blokelis
Vyras teigė nieko naujo neišgalvojęs – tiesiog perėmė patirtį iš užsienio, o pats tik patobulina. Apie kanapių pritaikymą statyboje jis sužinojo iš draugo, kuris dirbo Airijoje, statybinių blokelių iš kanapių gamybos įmonėje.
Pagaminus eksperimentinius kanapinius blokelius, termoizoliacinį ir dekoratyvinį tinką, pasak E.Zėringio, buvo atlikti šiluminės varžos bandymai. Kanapių perdirbėjas įsitikinęs, kad naudoti vien kalkes nepakanka. Norėdamas išgauti geresnę šiluminę varžą, jis į skiedinį deda ir kitų natūralių medžiagų. Be to, savo blokeliams jis naudoja ne tik spalius, bet ir šiek tiek pluošto, kad geriau surištų.
„Tokiu būdu reikia mažiau rišamųjų medžiagų ir išgaunama geresnė šiluminė varža“, – argumentavo jis.
Tiesa, pradėti masinės tokių blokelių gamybos E.Zėringis negali, nes Lietuvoje neužauginama pakankamai kanapių žaliavos, o importuoti per brangu. Bandymams kanapių jis gauna iš jas auginančių kelių pažįstamų ūkininkų.

Atsparūs ugniai ir kenkėjams

Šakiečio teigimu, iš kanapinių blokelių sumūrijus sienas, jų šiltinti papildomai nereikia – tai yra jų finansinis pranašumas prieš tradicinius blokelius, nes papildomai naudojama šiltinimo medžiaga. E.Zėringis tikisi, kad iš jo pagamintų blokelių namai bus pradėti statyti kitų metų pavasarį, esą laukiančiųjų šios statybinės medžiagos nestinga.
Mažas šilumos laidumas, pasak pašnekovo, ne vienintelė patraukli šios medžiagos savybė. Blokeliai nedegūs, esant atviram liepsnos šaltiniui jie nebent rūksta.
„Pavyzdžiui, į šiaudinius namus labai linkę lįsti kenkėjai – vabalai, graužikai, pelėsis. Kanapė šias problemas išbraukia iš savo sąrašo“, – dar vieną pranašumą išsakė šakietis.
Iš kanapių pluošto galima gaminti šiltinimo medžiagą – vatą, bet tam reikalinga gamybos įranga. „Mes viso pluošto nepanaudojame, kol kas žaliavą sandėliuojame“, – prisipažino pašnekovas.
„Kol nepriimtas kanapių auginimą legalizuojantis įstatymas, esame kaip nelegalai. Negalime bendradarbiauti su bankais, negalime gauti ES paramos, nes mūsų veikla kol kas apibrėžta baudžiamuoju įstatymu, kuris draudžia auginti visų rūšių kanapes, niekas nenori rizikuoti. Gamyklą norėjome statyti jau prieš dvejus metus“, – guodėsi E.Zėringis.

Šilta – nebūtinai stipru

Statybinės medžiagos iš kanapių domina ir šalies mokslininkus. VGTU Termoizoliacijos instituto Termoizoliacinių medžiagų laboratorijos vedėjas Sigitas Vėjelis pasakojo, kad maždaug prieš pusmetį buvo pradėti kanapinių blokelių tyrimai.
"Esame gavę laboratorines išvadas, kad pagaminus pusės metro storio kanapinius blokelius galima išgauti tokią sienų varžą, kurios ES bus reikalaujama 2020 m. Pasak S.Vėjelio, kanapinių sienų šilumos varža gali būti geresnė nei šiaudinių sienų, tačiau priklauso nuo kanapinio betono sudėties ir paskirties.
„Kad blokelis būtų ir termoizoliacinis (sulaikantis šilumą), ir kartu konstrukcinis (laikančioji siena), pasiekti gana sunku. Dažniausiai tai būna dvi skirtingos medžiagos. Jei blokelis konstrukcinis, jį tenka papildomai apšiltinti. Jei termoizoliacinis, reikalingos papildomos laikančiosios konstrukcijos“, – išaiškino S.Vėjelis.
„Kanapės statyboje tikrai pasiteisins, nes visi ieško ekologiškų medžiagų iš vietinų atsinaujinančių išteklių, o ši medžiaga gali būti viena prieinamiausių. Mediena auga daug metų, o kanapės užauga per sezoną“, – palygino S.Vėjelis.


Skaityti daugiau: http://kauno.diena.lt/dienrastis/priedai/namai/uz-mediena-ir-siaudus-statyboje-pranasesnes-kanapes-457344#ixzz2E65GsSys

0 komentarai (-ų):

Rašyti komentarą