2011 m. balandžio 18 d., pirmadienis

Noriu blynų

Žymės:


blynai
Blyno istorija siekia neatmenamus laikus. Kai kuriuose šaltiniuose teigiama, jog žmones prie blynų jau pripratinęs Biblinis karalius Dovydas. Vieni mokslininkai rodo į Kinijos pusę, kiti – į Egipto, tačiau kiekviena šalis turi savo blyno istoriją, kurioje šis patiekalas priskiriamas būtent jų kultūrai.

 Blynai būna įvairaus dydžio, storio ir spalvos. Gaminamų iš miltų, bulvių, kruopų, grikių, kepamų ant įvairių rūšių aliejaus, taukų, sėmenų ir pan. Kai kuriuose šaltiniuose net rašoma, jog blynus kepa ant kanapių ir hašišo - neva taip suteikiamas nepakartojamas kvapas ir skonis. Vienose tautose jie saldūs, kitose sūrūs arba aštrūs.
  Blynai skirtingi ir pagal savo konsistenciją bei storį. Pavyzdžiui, rusiški blynai labai stori, net iki 2 cm storio. Prancūzų blyneliai dideli, plonyčiai ir apskrudę. Meksikietiški, vadinami tortilijomis, įdaryti pupelėmis bei pomidorų pasta. Vienur jie riebūs, iš gausybės ingredientų, kitur tiktai iš miltų ir vandens.

 Blynas dažniausiai yra apkepamas iš abiejų pusių. Be to, blyno apvertimo procesas tampa tam tikra gaminimo kultūros dalimi, o taip kaip jis yra apverčiamas – kulinarijos meno dalimi.
  Blynai visame pasaulyje valgomi kaip ir karšti, taip ir šalti, papildyti įvairiausiais įdarais bei pagardinti įvairiausiais saldžiais ir sočiais padažais
  Vienos tautos blynus ant stalo patiekia tik per didžiąsias šventes kaip delikatesinį patiekalą, kitoms tai kasdieninis patiekalas. Tačiau, kad ir kiek daug rūšių ir gaminimo būdų bebūtų, dėl vieno dalyko sutinka visos tautos ir kultūros - blynas-tai patiekalas „iš saulės“.
  Istorikai praktiškai yra įsitikinę, kad blynai buvo neatsiejamas atributas švenčiant Pavasario šventes - saulei nugalint žiemos šaltį ir tamsą. Gal dėl to, šis džiaugsmą dalinantis produktas paradoksaliai susijęs su įvairiausiais papročiais įvairių tautų gyvenime, vestuvių, krikštynų apeigose.
Prikepėm. Kas toliau?
"Štai mano mėgstamiausias variantas, kuris, nors ir paprastas, bet vis dėlto kelia įspūdį stebėtojams: blynelį klast į lėkštę, į centrą įdėkite nedidelį gabalėlį sveisto ir visą plotą pabarstykite puse arbatinio šaukštelio cukraus. Lenkiame per pusę, tad dar per pusę, kad išeitų ketvirtis. Keptuvėje ištirpiname sviesto, jau kiek didesnį kiekį nei kepant pačius blynelius. Kai jis tik nustos putoti, dedame keturis paruoštus blynelių ketvirčius. Mūsų užduotis - paskrudinti juos, kad išorė taptų traškanti, rusva. Kai paskrudinsite abi puses, į centrą įpilkite apie pusę taurelės brendžio, ir keptuvę greitais judesiais judinkite, kad blyneliai slidinėtų. Brendį galima uždegti ilgu degtuku, arba jis užsidegs pats, jei pakaks kaitros. Kai tik liesnos užgęsta ir nebesijaučia alkoholio kvapo, blyneliai paruošti. Atrodytų, primityvokas receptas, tačiau skonis pasakiškas, brendis suteikia lengvą džiovintų vaisių prieskonį, vidus minkštas nuo sviesto, o paskrudusi plutelė traška. Tik atsargiai, gaisro virtuvėje kepant blynelius sukelti visai nebūtina." (G.Vilpišauskas "Visada blynas" ,Verslo klasė" 2011 Kovas).
            Jau XVII a. Lietuvos istoriniuose šaltiniuose rašoma, kad blynas turi būti didelis kaip saulė, apvalus kaip saulė, geltonas kaip saulė ir karštas kaip saulė.

0 komentarai (-ų):

Rašyti komentarą